Lietuvoje laukiama inovacijų sprogimo

Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos šalys, šiuo metu rengia sumanios specializacijos strategiją. Kas tai yra ir kuo tokia strategija bus naudinga, atsako viena iš ją rengiančių Tarptautinės nepriklausomos ekspertų grupės narių, Kauno technologijos universiteto mokslo prorektorė prof. Asta Pundzienė. 

Dar iki šių metų pabaigos bus išskirti Lietuvos prioritetai, apimantys mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir inovacijas. Pradėkime nuo kito galo: kas bus po to, kai prioritetai bus išskirti? Ir ką darysime, kad jie tikrai būtų įgyvendinti?

Tiesą pasakius, tas klausimas man irgi labai rūpi. Ekspertų darbas baigtinis. Reikia atkreipti valdžios atstovų dėmesį į sumanios specializacijos sklaidos ir įgyvendinimo būtinybę, ją organiškai integruojant į jau egzistuojančių strategijų įgyvendinimo planus. Prioritetai, jų įgyvendinimo priemonės, kvietimai projektų įgyvendinimui - visa ta „grandinėlė“ turi veikti koordinuotai. Ir, aišku, reikėtų numatyti, kaip skatinsime verslo ir mokslo atstovus, kurie aktyviai įsijungs į tuos prioritetus įgyvendindami. Yra daug praktinių niuansų, kurie gali arba paskatinti aktyviai įsitraukti, arba pasyviai.

Galbūt kažkas sakys, kodėl mes žiūrime į valdžios atstovus, o nematome, ką patys galime padaryti. Aukštasis mokslas yra labai valstybės reglamentuota sritis, kurioje daug kas priklauso nuo politinio lygmens. Tačiau, be abejo, tiek verslo, tiek mokslo bendruomenės turi būti aktyvios, pačios keistis, įsitraukti į veiklas ir stengtis suprasti vienos kitas. Tai nėra paprasta. Žinome, kad verslo žmonės gyvena savo ritmu, mokslo - savo, ir tuos ritmus suderinti tikrai reikia pastangų ir iš universitetų, ir iš įmonių pusės. Tos pastangos atsiranda, tačiau dar užtruks, kol jos tikrai taps tradicija, įpročiu. 

O dabar tada nuo pradžių: kokia yra pagrindinė tokios strategijos idėja, kokią naudą ji duos Lietuvai? 

Europos Komisija, artėjant naujam finansinio programavimo etapui, visas ES šalis, tarp jų ir Lietuvą, įpareigojo parengti savo sumanios specializacijos strategijas. Yra daug dokumentų, išsamiai išaiškinančių, kas yra sumani specializacija. Tačiau kalbant paprastai, sumani specializacija yra bendras sutarimas, kas yra Lietuvos konkurencinis pranašumas. Labai svarbu, kad į šį sutarimo procesą įsitrauktų tiek verslas, tiek mokslas, tiek valdžios atstovai. Mes turime atrasti savo stiprybes, identifikuoti, kur Lietuva tiek verslo, tiek mokslo srityse turi didžiausia potencialą ir nuspręsti, kokias mokslo tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) bei inovacijų sritis mes pristatysime Europos Sąjungos šalims ir pasauliui. Tai turime padaryti iki naujo ES finansinio programavimo etapo, tai yra, 2014 m., pradžios.

Žodis „sumanus“ šiais laikais daug kam pirmiausia asocijuojasi su moderniomis technologijomis. Ar ši strategija bus orientuota tik į su jomis susijusias mokslo ir verslo sritis?

Taip, tiesa - „sumanus“ dažnai asocijuojasi su informacinėmis technologijomis. Tačiau žvelgiame plačiau. Sumani specializacija gali apimti bet kurią MTEP ir inovacijų sritį – socialinių, humanitarinių, technologinių, žemės ūkio, fizinių ir biomedicinos mokslų, taip pat ir informacines ir komunikacines technologijas, kurios šiandien yra labai plačiai taikomos tiek MTEP, tiek inovacijoms kurti. Sumanumo esmė, mano nuomone, slypi kuriant aukštą pridėtinę vertę, panaudojant technologines inovacijas. MTEP srityje Lietuva tikrai turi kuo didžiuotis. Laukiant inovacijų „sprogimo“ - dar reikės padirbėti, nes verslo ir mokslo bendradarbiavimo tradicijos nėra gilios. Atlikus Lietuvos verslo analizę pasirodė, kad verslo ir pramonės sektoriai, kurie jau šiandien nuosekliai investuoja į aukštąsias technologijas ir radikalias inovacijas, yra pavieniai ir negausūs. Vadinasi, visų pirma reikia skatinti aukštųjų technologijų ir radikalių inovacijų paklausos augimą. Visa išsami studija apie tai yra Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) interneto svetainėje. 

Pabrėžiate, kad sumani specializacija turi būti visų suinteresuotųjų šalių susitarimas. Tačiau ar tai apskritai įmanoma? Ar neatsitinka taip, kad kiekvienas bando ginti savo interesus, tempti antklodę į savo pusę?

Iš tiesų tai yra pirmas kartas, kad apie Lietuvos MTEP ir inovacijų prioritetines kryptis ir prioritetus, iš kurių ir gims sumani specializacija, diskutuojama taip plačiai. Į procesą įsitraukė ir verslo, ir mokslo, ir politiką įgyvendinančių institucijų atstovai. Šis reiškinys labai džiugina, nes visą laiką tokio įsitraukimo labai trūko. Norint, kad radikalios inovacijos vyktų sistemiškai, turi susiformuoti ekosistema ir labai džiugu matyti, kad tos ekosistemos nariai sėdi prie vieno stalo, diskutuoja ir vertina iššūkius ir kaip juos galima atliepti. 

Dėl to, kad „antklodė tempiama“ į savo pusę, yra natūralu: be abejo, tai šiek tiek jaučiasi. Tačiau sakyčiau, kad tai yra sveikas noras aktyviai dalyvauti. Jeigu klausimas yra svarbus, kiekvienas nori įžvelgti savo vaidmenį, nori būti įvertintas ir svarbus. O tai, kad sėdime prie vieno stalo, mano nuomone, yra unikalus reiškinys. Procesas yra labai kompleksiškas ir sudėtingas, tačiau tikiu, kad jis duos gerų rezultatų. Pradėsime vieni kitus geriau suprasti, o tada ir mūsų veikla taps produktyvesnė.

Kas Lietuvoje jau yra padaryta, rengiant sumanios specializacijos strategiją?

Jau yra atlikta Lietuvos mokslo ir verslo, pramonės potencialo analizė, išskirti iššūkiai, kurie buvo patikrinti atliekant mokslininkų, verslininkų, valdžios atstovų apklausą ir įvardintos prioritetinės kryptys. Nuveikta tikrai nemažai, įvertinant, kad tarptautinių nepriklausomų ekspertų grupei buvo nustatyti griežti terminai, o analizė turėjo būti išsami ir pagrįsta.

Kalbant apie prioritetų išskyrimą, kas tai bus – veiklos sritys, kryptys, sektoriai, konkretūs projektai?

Prioritetai neturėtų būti formuluojami, orientuojantis į konkretų sektorių. Sakyčiau, kad prioritetai turėtų būti formuluojami kaip pasirinkimai, rezultatai, kurių Lietuva siekia. Lietuva kaip valstybė turėtų būti suinteresuota spręsti tam tikrus, verslui, mokslui ir pačiai valstybei svarbius, iššūkius. Jei mūsų visuomenei aktualios, pavyzdžiui, sveikatos problemos arba aukštos pridėtinės vertės kūrimas, tai sumani specializacija tai turi atspindėti. Į įvardyto iššūkio sprendimą būtų nukreipiamos pastangos, integruojančios, pavyzdžiui, informacinių telekomunikacinių technologijų, socialinių humanitarinių mokslų, fizikos, chemijos ar kitų krypčių žinias ir gebėjimus. 

Sakėte, kad Lietuvoje jau yra atliktos mokslo, verslo analizės. Ar ryškėja tendencijos, kaip Lietuva galėtų specializuotis?

Turi išlikti pusiausvyra. Tarp sričių, kurios šiandien yra tikrai matomos (įdarbina daug darbo jėgos, žmogiškųjų išteklių, generuoja didžiausią BVP), ir tarp nišinių sričių (kurios jau šiandien kuria inovacijas, o ne tik jomis besinaudojančios ir įsisavina, bet yra neskaitlingos ir mažų apimčių, jei vertinsime per žmogiškuosius išteklius ir dalį BVP). 

Kalbant apie tas stambias sritis, be abejo, yra Lietuvos stiprybių, pavyzdžiui, maisto, sveikatos, energetikos sritys, ir kitos kryptys, kurios Lietuvai labai svarbios ir, matyt, Lietuva nuo jų labai nenutols. Kita vertus, mes niekaip negalime pamiršti inovatyvių sektorių kaip informacinės ir telekomunikacinės technologijos arba biotechnologijos, kurios jau šiandien pirmauja ir ateityje bus vienos iš perspektyviausių. Matyt, nuo bendrųjų krypčių nebus nutolta arba jų atsisakyta, bet kaip konkrečiai jos bus suformuluotos, manau, kol kas kalbėti dar yra anksti.

Galbūt teko domėtis kitų šalių patirtimi: kaip sekasi sumanios specializacijos strategijas rengti mūsų kaimynėms ar kitoms ES šalims?

Labiau esu susipažinusi su Estijos ir Latvijos sumanios specializacijos procesais. Estai yra išsiskyrę tam tikras sritis, jie formuluoja tokią programą kaip vėžio gydymas, taip pat - informacinių technologijų, sumanių aplinkų tyrimus, akcentuoja eksperimentinę plėtrą. Latvijos kolegos veikia labai panašiai į mus ir į estus: apie sumanią specializaciją kalba nepamiršdami savo integruotų mokslo, studijų ir verslo slėnių tematikos. Teko šiek tiek analizuoti ir kitų šalių patirtį. Dauguma jų įvardija sumanios specializacijos strategijas kaip problemą ir jos sprendimo būdą, tačiau pačios problemos labai priklauso nuo konteksto ir kiekvienoje šalyje yra skirtingos. Pavyzdžiui, nors nuo sveikatos temos niekur nutolstama, tačiau visi į tai žiūri skirtingais aspektais, o jie priklauso nuo šalies poreikių. 

Skelbta portale www.delfi.lt 2013-05-28

Grįžti

Spausdinti

Sumanios specializacijos rengėjai ir įgyvendintojai

Lietuvos Respublikos Vyriausybė
Lietuvos Respublikos Vyriausybė
Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija
Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija
Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras
Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras
Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra
Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra
Lietuvos verslo paramos agentūra
Lietuvos verslo paramos agentūra
Centrinė projektų valdymo agentūra
Centrinė projektų valdymo agentūra
Lietuvos mokslo taryba
Lietuvos mokslo taryba