Mene vien talento nepakanka. Reikia mokslo ir technologijų.

Pradedantysis operatorius šalia Vilniaus įsikūrusiame Audiovizualinių menų industrijos inkubatoriuje (AMII) išbando techniką, su kokia dirba ir jo kolegos geriausiose Holivudo kino studijose. Vilniaus dailės akademijos meno ir dizaino laboratorijoje studentai su lazerinio pjaustymo staklėmis iš metalo drožia sudėtingiausius trijų išmatavimų kūrinius. Kultūros, meno atstovai pripažįsta – vien talento gyvenant XXI amžiuje dažniausiai nebepakanka. Jei nori būti priekyje – turi galėti ir sugebėti naudotis naujausiais mokslo pasiekimais.

Konkurencija neleidžia atsikvėpti

Režisierė Inesa Kurklietytė, dar tuomet, kai prieš penkiolika metų Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA) dėstė kino vadybą, keliaudama po užsienį ir matydama su kokia technika ten dirba kino kūrėjai, svajojo, kad kada nors tokias galimybes turės ir jos studentai. „Technologijos greitai keičiasi ir, jei nori įsilieti į tarptautinę rinką, turi jas išmėginti, mokėti jomis naudotis. Tačiau kino menas – labai brangus. Pasaulyje kinematografininkai jungiasi, vienijasi, kad naujausios technologijos jiems būtų prieinamos“, - pasakojo režisierė, dabar vadovaujanti prieš keturis mėnesius įsteigtam Audiovizualinių menų industrijos inkubatoriui, įsikūrusiam Vilniaus rajone esančiame Bareikiškių kaime. Šį inkubatorių kartu atidarė LMTA, Vilniaus dailės akademija (VDA) ir Lietuvos kino studija, kurių nariai, akademijų studentai dabar gali patys savo rankomis išmėginti, kokios galimybės kūrėjui atsiveria galint naudotis mokslininkų pasiekimais. 

Nors AMII, kuriame kartu veikia menas, mokslas ir verslas, buvo atidarytas vos prieš keletą mėnesių, I.Kurklietytė džiaugiasi, kad jis sulaukė didelio susidomėjimo – inkubatoriuje jau įsikūrė aštuonios įmonės, kurių veikla prasideda nesudėtingomis reklamomis ir išsiplečia net iki pilnametražių filmo kūrybos. Inkubatoriaus paslaugomis gali naudotis šiuo metu LMTA bei VDA besimokantys studentai ar tie, kurie neseniai baigė šias studijas.

„Šis inkubatorius – puikiai aprūpinta kino laboratorija, pradedant filmavimu, baigiant montažu ir redagavimu. Pavyzdžiui, tokio filmavimui skirto krano, kuris iškelia operatorių kartu su visa technika į didelį aukštį, leidžia filmuoti įvairiais kampais, su kokiais dirbama ir geriausiose Holivudo kino studijose, daugiau Lietuvoje nėra – kiek žinau, jei kam nors iš privataus sektoriaus prireikia, panašus įrenginys atsivežamas iš Latvijos“, - pasakojo Vilniaus dailės akademijos rektorius prof. Audrius Klimas. 

Jau šiais metais beveik visi LMTA studentai ruošdami savo diplominius darbus naudojasi inkubatoriuje esančia modernia įranga. „Prieš keletą metų tai buvo svajonių technika. Dabar jauni žmonės, dar būdami studentais, turi galimybes prisiliesti prie kino industrijos“, - sakė prof. A.Klimas.

I.Kurklietytė įsitikinusi, kad naujos technologijos kultūros atstovams yra tiesiog būtinos. „Šiandieninis pasaulis toks, kad norėdami būti lygiaverčiai su kitomis šalimis, įsilieti į tarptautinę rinką, taip pat turime neatsilikti nuo naujausių tendencijų ir sekti koja kojon su technologijų pažanga“, - kalbėjo ji.

Kultūra kaip investicija

Prof. A. Klimas džiaugėsi, kad Vilniaus dailės akademija jau gali savo pačių praktiniais pavyzdžiais įrodyti, kad meno, mokslo ir verslo bendradarbiavimas gali būti visiems naudingas: „Mūsų studentė sukūrė šviestuvo dizainą, kuris buvo pristatytas tarptautinėje Milano baldų mugėje. Viena stambi italų baldų gamybos įmonė pastebėjo jos kūrinį, nusipirko jo dizainą ir dabar šis šviestuvas jau paleidžiamas ne tik į gamybą, bet ir į prekybą“. 

Kultūros ministro patarėja dr. Erika Furman mano, kad mokslas ir menas šiais laikais turėtų ieškoti daugiau praktinių sąsajų, menininkai turėtų žinoti mokslo ir technologijų pasiekimus, kurie gali pasitarnauti jų darbui. „Menininkai, kūrėjai nori daryti tai, ką jie geriausiai išmano – kurti. Tačiau tam, kad jie visą dėmesį galėtų sutelkti savo tiesioginiam darbui, aplink juos turi būti sukurtas profesionalių žmonių tinklas, kurie rūpintųsi, kad jie turėtų visas reikalingas priemones, kad jų darbai būtų viešinami, populiarinami, pristatomi tiek Lietuvoje, tiek užsienyje“, - sakė ji, pripažindama, kad Lietuvoje tokie procesai dar tik pradeda gimti, o kūrėjai iki šiol dažniausiai viskuo rūpindavosi patys.

Atradus tinkamus bendradarbiavimo projektus, menininkai galėtų kelti ne tik kultūros, bet ir ekonomikos lygį Lietuvoje. „Dabar, kai visa Europa rengia savo sumanios specializacijos strategijas,mėgina išsigryninti, kur yra kiekvienos šalies stiprybės, kad galėtų jomis tinkamai pasinaudoti, mes turime nepamiršti ir to, kad kultūra taip pat yra viena iš ekonomiką skatinančių veiksnių. Turime talentingų menininkų, žinomų visame pasaulyje, jie gali būti mūsų vizitinė kortelė, skatinanti turizmą. O pritaikius technologijas, jų darbai gali būti pasiekiami nebe tik tiems žmonėms, kurie, pavyzdžiui, klausosi salėje koncerto, bet ir gerbėjams bet kuriame pasaulio krašte. Galime taip pat save pozicionuoti ir kaip istoriškai įdomų kraštą. Tačiau čia vėlgi reikia mokslo pagalbos. Jei kam teko lankytis, pavyzdžiui, Koperniko mokslų centre Varšuvoje, puikiai matė, kaip padedant technologijoms istorija gali būti parodoma moderniai ir patraukliai“, - pasakojo dr. E. Furman. 

Tai, kad kultūra įneša savo indėlį į ekonomiką, rodo ir statistiniai duomenys, atskleidžiantys, kad Lietuvos ekonomikoje 5,4 proc. pelno atneša veikla, susijusi su autorinėmis teisėmis. „Šis skaičius – gana nemažas. Pasaulinės tendencijos rodo, kad kūrybinių industrijų sektorius yra besivystantis ir labai perspektyvus. Lietuva neturi kitų materialinių resursų išskyrus protingus ir išsilavinusius žmones. Todėl turėtume aiškiai suprasti šios dienos sprendimų poveikį artimiausiam dešimtmečiui“, - kalbėjo prof. A.Klimas. 

Meno ir mokslo sintezė 

Meno ir mokslo bendradarbiavimo pavyzdžių jau yra ir Lietuvoje. Kauno technologijų universitete vystomas projektas, kuriame bendradarbiauja menininkai, matematikai ir informacinių technologijų specialistai. Jie kartu kuria kompiuterines programas, leidžiančias atpažinti muzikos kūrinius. Siekiant išsaugoti istorinę atmintį, ten, kur nebeįmanoma išsaugoti ar atkurti buvusių pastatų, kurių vietoje likę tik griuvėsiai, kuriami leidžiantys juos aiškiai įsivaizduoti audiovizualiniai filmai. 

Kultūros atstovai sutaria – šiandieniniame pasaulyje visos sritys persipina ir reikia to nebijoti. „Vilniaus dailės akademija išgyvena didelius virsmus ir transformacijas, susijusias su šiuolaikinio mokslo ir technologijų pokyčiais. Patys juos ir patiriame, ir kuriame. Dr. Rūta Janonienė iš dailėtyros instituto už dailėtyros tyrimą, susijusį su Bernardinų vienuolyno, bažnyčios tyrinėjimais, gavo Lietuvos mokslo premiją, nurungusi visus fizikus, matematikus“, - šypsojosi prof. A. Klimas. 

Skelbta portale www.delfi.lt 2013-05-08

Grįžti

Spausdinti

Sumanios specializacijos rengėjai ir įgyvendintojai

Lietuvos Respublikos Vyriausybė
Lietuvos Respublikos Vyriausybė
Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija
Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija
Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras
Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras
Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra
Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra
Lietuvos verslo paramos agentūra
Lietuvos verslo paramos agentūra
Centrinė projektų valdymo agentūra
Centrinė projektų valdymo agentūra
Lietuvos mokslo taryba
Lietuvos mokslo taryba