Kur Lietuva „susisuko“ greičiau nei Latvija ir Estija

„Apšilome. Daug investavome į infrastruktūrą, jau nukarpėme slėnių projektų atidarymo juosteles. Dabar pramonei ir mokslininkams keliami ambicingi tikslai“, – sakė Lietuvos pramonininkų konferederacijos viceprezidentas dr. Gediminas Rainys.

Vyriausybėje vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Sumani specializacija startuoja Lietuvoje“ dalyvius sveikino renginio globėjas Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, Europos Sąjungos (ES) mokslinių tyrimų, inovacijų ir mokslo reikalų komisaras Carlosas Moedas.

Premjero Algirdo Butkevičiaus teigimu, Lietuva buvo viena iš lyderių su Europos Komisija(EK) derindama Sumaniosios specializacijos strategiją, kurdama jos įgyvendinimo ir priežiūros mechanizmus. 

„Šią strategiją reikia dar labiau sustiprinti, nutiesus bendradarbiavimo tiltus į kitas Baltijos šalis. Turime pasinaudoti ilgamečiais regioninio bendradarbiavimo ryšiais, apjungti jėgas ir protus su Lenkijos, Latvijos, Estijos verslininkais bei mokslininkais. Esu tikras, kad sumanioji specializacija taps sėkmės programa“, – sako Vyriausybės vadovas.

Sumani specializacija – ir Lietuvos, ir Europos gerovei

„Jūs pasiekėte labai gerų rezultatų. Drįsčiau teigti, kad Lietuvos strategija yra vienas geriausių mano matytų strategijų, tačiau visa tai kol kas užfiksuota tik popieriuose. Prieš akis – ilgas ir iššūkių kupinas kelias, kuris – visi tikimės – mums padės įgyti geresnes globalias pozicijas“, – Sumanios specializacijos startą sveikino Lietuvoje EK Mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinio direktorato atstovas Dimitri Corpakis.

Jis pabrėžė, kad įgyvendinus šią strategiją ir Lietuva, ir Europa turėtų pradėti konkuruoti su tokiomis šalimis kaip Pietų Korėja, Kinija bei pritraukti investuotojų ir aktyviau vystyti strategines partnerystes. 

Jo nuomone, sumani specializacija visoje Europoje turėtų prisidėti ne tik prie ekonomikos kilimo, bet ir prie kylančių iššūkių – tokių kaip klimato atšilimas, išmaniųjų ir taupiųjų miestų kūrimas, energinių išteklių taupymas, švaraus transporto – sprendimų. 

„Mes svajojame Europos Sąjungą paversti Inovacijų Sąjunga. Dėl to padarysime viską, kas mūsų valioje“, – sakė ekspertas. Jo duomenimis, kai kurie Europos regionai jau išsiveržę ir septynmyliais batais žengia į priekį, tačiau kita dalis, ypač Rytinėje Europos dalyje esančios šalys, narės dar turi pasistengti. 

Lietuva „susisuko“ greičiau nei Latvija ir Estija

Sumanios specializacijos strategija jau parengta ir patvirtinta. Lietuva, pateikusi savo Sumanios specializacijos strategiją EK, pirmoji iš trijų Baltijos valstybių gavo teigiamą atsakymą ir pirmoji pradeda ją įgyvendinti.

Su tuo šalies mokslininkus ir verslininkus pasveikino EK Regioninės ir miestų politikos generalinio direktorato Kompetencijų centro vadovas Colinas Wolfe, pristatęs sumanias specializacijas ES regionuose, aptarė ne tik nacionalines, bet ir tarptautines perspektyvas. Jis dalijosi įžvalgomis apie sumanios specializacijos keliamus iššūkius Europai.

„Lietuvoje stebiu labai didelį susidomėjimą šia tema. Kol kas tai laikau labai didele galimybe: ėmęsi veiksmų ir ja pasinaudoję, savo planus ir koncepcijas pavertę veiksmais, gausite didelę ekonominę grąžą, galėsite konkuruoti tarptautinėje erdvėje“, – sakė C.Wolfe ir davė kitų Europos šalių pavyzdžių. Tarkime, Suomija prieš keliasdešimt metų buvo siejama su medienos gavyba ir tiekimu, tačiau investavusi į mokslinius tyrimus ir techologinę plėtrą, ji tapo su telekomunikacijomis siejama šalimi. 

C. Wolfe įsitikinęs, kad jei nuo Sumanios specializacijos plano nukrypta nebus ir tikslai bus įgyvendinami pagal dokumentus, tai Lietuva pasieks puikių rezultatų. 

Renginio metu įžvalgomis dalijosi ir viešojo sektoriaus, verslo ir mokslo atstovai, taip pat ekspertai iš užsienio. Švietimo ir mokslo viceministrė dr. Svetlana Kauzonienė renginio metu aptarė sumanią Lietuvos mokslo politikos specializaciją, ūkio viceministras Marius Skarupskas kalbėjo apie sumanią specializaciją ir galimybę transformuoti Lietuvos ūkio politiką. Lietuvos mokslininkų pasirengimą permainoms pristatė Vilniaus Gedimino technikos universiteto prof. habil. dr. Vytautas Martinaitis, AB „Amilina“ valdybos pirmininkas Danas Tvarijonavičius kalbėjo, ar partnerystė su mokslu yra Lietuvos verslo pasirinktas konkurencingumo kelias, „Nextury Ventures“ valdybos pirmininkas Ilja Laursas pasidalijo įžvalgomis apie geriausias investicijas artimiausiems dešimčiai metų.

Tuo pat metu Vyriausybės rūmuose vyko paroda ir kontaktų mugė, kurioje mokslininkai pristatė savo išradimus bei kartu su verslo atstovais aptarė jų pritaikymo praktikoje galimybes.

Skelbta portale www.delfi.lt 2015-06-12

Grįžti

Spausdinti

Sumanios specializacijos rengėjai ir įgyvendintojai

Lietuvos Respublikos Vyriausybė
Lietuvos Respublikos Vyriausybė
Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija
Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija
Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras
Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras
Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra
Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra
Lietuvos verslo paramos agentūra
Lietuvos verslo paramos agentūra
Centrinė projektų valdymo agentūra
Centrinė projektų valdymo agentūra
Lietuvos mokslo taryba
Lietuvos mokslo taryba