MOSTA ekspertas R. Reimeris: „Tikslesnė inovacijų apskaita vargu ar padės“

Tikėtina, kad Lietuvos vieta 2016 m. Europos inovacijų švieslentėje (EIŠ) gana tiksliai atspindi realią padėtį. Kitų metų rodikliai gali būti dar žemesni, nes iki šiol nestartavo didžioji dalis sumaniosios specializacijos priemonių iš 2014–2020 m. laikotarpio ES struktūrinės paramos.

Gana gajus požiūris, kad Lietuva EIŠ atrodo prastai, nes įmonės nedeklaruoja savo inovatyvios veiklos. Galbūt taip ir yra. Tačiau neatmestina, kad Lietuvos verslo inovacijų lygis yra žemas, ir net jei visos įmonės sąžiningai deklaruotų savo inovacijas, rezultatai pagerėtų tik vos vos, bet ne iš esmės. Daugelio Lietuvos įmonių MTEP veiklas tik labai pritempus būtų galima traktuoti kaip inovacijas, nes iš principo tai yra kasdienė veikla. Jos tiesiog eksperimentuoja su paprastais patobulinimais – vienos naują pakuotę panaudoja, kitos naują gamybos liniją nusiperka, prekybos centras kelias elektronines kasas pasistato. O rimtesnių dalykų beveik nevyksta. Žinoma, yra nemažai nedidelių įmonių, kurios bando įdiegti ką nors tikrai naujo, prisiima visą administracinę naštą, tačiau akivaizdu, kad jos Lietuvos neištempia.

2017 m. švieslentėje ryškesnio šuolio Lietuva tikrai nepadarys. Nenoriu būti blogu pranašu, bet rezultatai gali būti dar prastesni nei 2016-aisiais – pirmiausia dėl to, kad Lietuva nepaskubėjo pradėti finansuoti projektų iš naujo ES paramos laikotarpio, o tai reiškia, kad šalies mokslas ir verslas prarado vienus finansavimo metus. Struktūrinės paramos laikotarpis prasidėjo dar 2014 m., o kvietimai faktiškai startuoja tik šiemet. Bene didžiausia Ūkio ministerijos priemonė „Intelektas. Bendri mokslo ir verslo projektai“ jau prasidėjo, įvyko pirmoji projektų atranka. Švietimo ir mokslo ministerija turi tokią pačią priemonę, tačiau kvietimų vis dar nėra. Tačiau vėlesniais metais, kai projektai įsibėgės, Lietuva turės galimybių švieslentėje palypėti aukščiau.

Be to, pagal kai kuriuos 2016 m. EIŠ rodiklius Lietuva labai smarkiai atsilieka nuo ES vidurkio – taip smarkiai, kad net reikšmingas šių rodiklių augimas problemų vis tiek neišspręs, atsilikimas išliks didžiulis. Tarkime, doktorantų iš ne ES šalių per metus pagausėjo 70%, bet net su tokiu augimu Lietuvos rodiklis sudarė tik 8% ES vidurkio. Panašiai atrodo iš užsienio gautos pajamos už licencijas ir patentus – na ir kas, kad šis rodiklis išaugo beveik 100%, jei tų pajamų lygis sudaro 10% ES šalių vidurkio. Kad Lietuva pasistūmėtų į viršų, šie rodikliai turėtų augti daug metų iš eilės.

Pagal žmogiškųjų išteklių rodiklius Lietuva švieslentėje kaip visada yra tarp lyderių, nes turime itin daug aukštąjį išsilavinimą įgijusių gyventojų. Tačiau šie gražūs skaičiai nekalba apie jų išsilavinimo kokybę. Kasmet mažiau jaunų žmonių stoja į universitetus, ir ne vien dėl demografinių priežasčių – kai vis mažėja norinčių mokėti už aukštąjį mokslą, galima daryti išvadą, kad jis nėra kokybiškas. Lietuva smarkiai atsilieka ir pagal mokslų daktaro laipsnį įgijusių žmonių skaičių, ir tai blogas ženklas, nes be kokybiškų doktorantūros studijų mokslo sistema negalės tobulėti.

2016 m. švieslentėje problemiškai atrodo mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) sritis – beveik visi inovatyvumo rodikliai, susiję su šiomis įmonėmis, yra neigiami. Tai nepalanki tendencija, nes lūkesčiai, susiję su inovacijų kūrimu ir diegimu didžiosiose Lietuvos įmonėse, yra mažesni nei smulkiose ir vidutinėse. Tą patį akcentuoja ir ES, taikydama specifines priemones MVĮ augimui ir inovatyvumui didinti, skirdama tam struktūrinių ir investicinių fondų lėšas. Lietuva smarkiai atsilieka pagal bendras viešojo ir privačiojo sektorių publikacijas. Tai rodo, kad MTEP veiklas verslas atlieka daugiau savais ištekliais, kurie, skaičiuojant nuo visos ūkinės veiklos, yra nežymūs, o ne remdamasis turimais ištekliais mokslo ir studijų institucijose.

Tačiau šių metų švieslentėje maloniai nustebina rizikos kapitalo investicijų rodiklis, kuris beveik trečdaliu viršijo ES vidurkį. Vis pasiskundžiama, kad rizikos kapitalas Lietuvoje nelabai aktyvus, kad idėjų turintiems žmonėms nėra paprasta jo pritraukti. Švieslentė rodo, kad rizikos kapitalas Lietuvoje yra neblogai prieinamas, vadinasi, nedidelės, naujas technologijas ar produktus kuriančios įmonės, tikėtina, turės vis geresnių galimybių užsitikrinti finansavimą. Daugeliui šių įmonių neblogai prieinamos ir ES struktūrinės paramos lėšos pagal sumaniosios specializacijos prioritetus.

Geras ženklas, kad augo užimtumas žinioms imliose veiklose. Tai svarbus rodiklis, reiškiantis, kad generuojama pridėtinė vertė šalies ekonomikoje turi potencialo augti. Švieslentėje matyti didžiulė takoskyra tarp MTEP veiklos finansavimo iš viešųjų ir iš privačių šaltinių. Iš viešųjų lėšų MTEP sistema yra finansuojama itin dosniai, palyginti su kitomis ES šalimis ir net Izraeliu, kuris dažnai rodomas kaip pavyzdys inovacijų srityje.

Pagal verslo išlaidas MTEP Lietuva velkasi sąrašo gale. Taip yra todėl, kad Lietuvoje yra nemažai didelių ir turtingų įmonių, kurios nesubrendusios kurti savo verslo modelį pasiremdamos nuolatinėmis inovacijomis. Joms to nereikia, nes tai tradiciniai verslai, kurių tradicinę produkciją ir taip perka vietos ir užsienio rinkose, o jų išlaidos darbo jėgai vis dar mažesnės nei daugelyje ES šalių. Todėl inovacijų joms nereikia. Pažangos vilčių teikia ir prezidentės inicijuotos Lietuvos mokslo ir inovacijų politikos kaitos gaires. Jas rengiant į diskusijas buvo suburta daug sprendimų priėmėjų, ekspertų ir apibrėžta, ką reikia daryti, kaip daugelį iniciatyvų sudėti į vieną sistemą, kaip matuoti jų įgyvendinimo sėkmę. Reikia tikėtis, kad Seimas ilgai nedelsęs šia gaires priims.

Spausdinti

Sumanios specializacijos rengėjai ir įgyvendintojai

Lietuvos Respublikos Vyriausybė
Lietuvos Respublikos Vyriausybė
Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija
Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija
Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras
Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras
Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra
Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra
Lietuvos verslo paramos agentūra
Lietuvos verslo paramos agentūra
Centrinė projektų valdymo agentūra
Centrinė projektų valdymo agentūra
Lietuvos mokslo taryba
Lietuvos mokslo taryba