Sumanus dizainas keičia požiūrį į vartojimo prasmę

Pamirškite gražų įpakavimą, spalviškai derančius sienų tapetus ar akį traukiantį plakatą! Šiuolaikinėje visuomenėje dizainas neapsiriboja tik produkto stilizavimu. Sąvoka yra kur kas platesnė ir nusako visą kūrybos ir idėjos įgyvendinimo procesą. Europoje inovacijos, paremtos dizaino sprendimais, ženkliai didina šalių ekonomikos vertę. O kokia situacija Lietuvoje?

Lietuvos verslai taiko per mažai dizaino sprendimų

Siekiant nusakyti, kas yra dizaino sprendimais grįstos inovacijos, Europos ekspertai pirmiausia siūlo permąstyti pačią dizaino sąvoką, mat iki šiol dominavo vienpusis požiūris į dizainą kaip gaminio stilizavimo priemonę. Toks net Lietuvos įstatymų reglamentuotas požiūris neaprėpia viso idėjos sukūrimo ir įgyvendinimo proceso. „Dizainas – tai problemų sprendimo būdas, kurio vystymo metu dėmesys sutelkiamas į vartotoją. Jis gali būti pritaikomas tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuose, skirtas inovacijų skatinimui produktuose, paslaugose, procesuose ir netgi teisėkūroje“, - tvirtina Europos Komisijos dizaino politikos bei strategijos ekspertė Dr. Anna Whicher. Kitaip tariant, dizainas yra vis plačiau integruojamas į mokslą, verslą, socialinį ir paslaugų sektorius siekiant kuo didesnės inovacijų plėtros.

Net 63% Lietuvos verslų nenaudoja dizaino sprendimų nei vienoje produkcijos stadijoje (produkto kūrimo, stilizavimo ar verslo strategijos vystymo procesuose). Šis skaičius nesiekia ES vidurkio, kur beveik pusė visų verslų dizaino sprendimus jau integruoja į savo veiklą. Lietuva taip pat yra viena iš 13 šalių Europoje (iš 28), kuri neturi dizaino politikos dokumentų ar bendruomenę vienijančios organizacijos, kaip kad dizaino centrai Didžiojoje Britanijoje, Danijoje, Estijoje ar kitose šalyse.

Naudą pajustų ir verslas

Dizaino mąstymo principą gali pritaikyti ir naujų rezultatų gauti net, iš pirmo žvilgsnio, su dizainu menkai susiję verslai ar žmonės. Europoje dominuoja Danijos dizaino centro sukurtas dizaino sprendimais paremtų inovacijų versle aiškinimas. Jis šias inovacijas išskaido į keturis lygmenis (pav. 1):

Jokio dizaino: produktui ir paslaugai jos kūrėjai intuityviai suteikia formą, dizaino klausimas ar būtinybė nėra svarstoma.

Stilizavimas: patrauklus pavidalas be papildomos pridėtinės vertės. Stilizavimas atliekamas baigiamojoje produkto kūrimo stadijoje. Tai paprasčiausias to paties produkto pakuotės sumoderninimas, atnaujinimas, nesuteikiant jai naujo funkcionalumo, paskirties ar auditorijos.

Dizainas kaip proceso dalis: tai vartotojo problemos sprendimas, už kurį atsakinga visa jo kūrimo komanda, net ir rinkodaros skyrius. Dizainas yra suvokiamas plačiau, nes yra panaudojamas kaip būdas sukurti naują apčiuopiamą vertę ar funkcionalumą produktui. Pavyzdžių – ACME Jungle ausinės, kurios stilingai išsprendžia nuolat susipainiojančių laidų problemą, ar „Citybirds“ sukurtas sulankstomas paspirtukas.

Dizainas kaip strategijos dalis: nauju produktu ar paslauga sukuriamas ir naujas poreikis vartotojams, kurio iki šiol nebuvo. Dizaino kūrimo ir mąstymo būdai pritaikomi iš esmės atnaujinant dalį ar net visą verslo modelį. Dažniausiai minimas pavyzdys yra „Apple“ išmanusis telefonas „iPhone“, pakeitęs vartotojų informacijos gavimo ir perdavimo paradigmą.

Europos Komisijos paskaičiuota: 79 % kompanijų, naudojančių dizainą strateginiu aspektu yra linkusios investuoti ar didinti investicijas į inovacijų plėtrą (Inobarometras, 2016 m.).

Inovacijos, keičiančios požiūrį į vartojimo vertę

„Inovacijos ilgą laiką buvo suvokiamos siaurai kaip vien technologinės, kaip kažkas, sukuriama laboratorijų mėgintuvėliuose ar robotikoje. Inovacijos ir inovatyvus mąstymas yra kur kas daugiau. Ir čia ima veikti kultūra ir kūrybiškumas, dizaineriai, dizaino mąstymo metodai bei įrankiai“, - aiškina ES ir Rytų Europos Kultūros ir kūrybiškumo partnerystės programos ekspertas Ragnar Siil.

Būtent tokiu principu ir yra pagrįstos dizaino sprendimais paremtos inovacijos, akcentuojančios produkto ar paslaugos vertę (J. Chisholm). Žmonės įsigyja ne tik produktus ar paslaugas, jie taip pat perka „reikšmę“. Vartotojo nebetenkina vien tik formos ar funkcijos, jis ieško patirčių (prasmės).

Klasikinis dizaino sprendimais paremtų inovacijų pavyzdys – „Nintendo“ kompiuterinis žaidimas, pakeitęs požiūrį į kompiuterinius žaidimus ir jo pasyvius žaidėjus pavertęs fiziškai aktyviais dalyviais.

Paslaugų sferoje „tai visos organizacijos įtraukimas į dizaino procesą. Pavyzdžiui, per „dizaino sprinto“ metodą į dizaino procesą įtraukiame skirtingų disciplinų specialistus, kartu siekiame rezultato“, - taip srities svarbą įvardina ir „Google“ dizaino strategijos formuotojas Mustafa Kurtuldu.

Kitas dizainu grįstų inovacijų šioje stadijoje pavyzdys – dalijimosi ekonomika su iš esmės nauju požiūriu į paslaugų, kurių neturi pati įmonė, teikimą: Uber, Airbnb, Netflix. Tokių pavyzdžių turime ir Lietuvoje – tai pasaulio rinkas užkariaujantys Vinted ar Trafi startuoliai.

Sumanaus dizaino plėtra skatinama pamažu

„Dizainas yra mūsų verslo paramos programų sudėtinė dalis. Puikiai suprantame, kokią reikšmę dizainas turi patrauklių produktų ir paslaugų kūrimui“, - sako Ričardas Valančiauskas, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) MTEP skyriaus vadovas. Pasak jo, susidomėjimas šia sfera auga, tačiau tam dar reikia papildomo skatinimo.

„Galėdami gaminti patrauklesnius gaminius, naudodami efektyvesnius proceso sprendimus ar darnesnes priemones, Lietuvos verslai galėtų būti konkurencingesni elektroninėse ir fizinėse rinkose ES ir visame pasaulyje. Deja, statistikos, kurią turime dabar, nepakanka nustatyti esamos situacijos efektyvumo ir galimo poreikio. Specialistams sunku plėtoti ilgalaikius planus ir atliepti Europos keliamus standartus“, - aiškina A. Drungilaitė.

Dizaino ir inovacijų politiką Lietuvoje formuoja Ūkio ir Kultūros ministerijos, joms pavaldžios organizacijos. Greta veikia 3 dizaino susivienijimai, bent 5 dizaino verslą plėtojantys inkubatoriai ir privačios iniciatyvos. Šiuo metu Lietuvoje veiklą vykdo apie 2000 kvalifikuotų dizainerių, kasmet dizaino studijas baigia apie 400 absolventų, dizaino darbai vertinami bent 3 nacionaliniais apdovanojimais.

Susidomėjimą dizainu ir jo sprendimais paremtomis inovacijomis rodo ir per pastaruosius metus atsiradę nauji renginiai, tokie kaip „Login“, „What‘s Next“, „Išmani Lietuva“, „Innovation drift“ ar „Inovacijų savaitė“. Kasmet inovatyvūs dizaino sprendimai įvertinami „Gero dizaino“ apdovanojimais.

Siūlydama gerinti situaciją Lietuvoje, Europos dizaino politikos specialistė Dr. A. Whicher gerųjų pavyzdžių siūlo ieškoti aplink – įvertinti Estijos edukacinę sistemą, kur dizainas ir jo sprendimų būdų mokymasis įtrauktas į pradinių mokyklų mokymo programas, panagrinėti Velso vyriausybės mentorystės ir dizaino rėmimo programas verslui, ar kitų šalių dizaino sprendimų taikymą viešajame sektoriuje ar net šalies valdyme, kaip tai daro Didžioji Britanija, Prancūzija, Vokietija.

Atsižvelgiant į šiuos faktorius, jaunųjų profesionalų programos „Kurk Lietuvai“ dalyviai Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūroje (MITA) atlieka projektą „Inovacijų, paremtų dizaino sprendimais, skatinimas“. Projektu siekiama išsiaiškinti šios srities ekosistemą, poreikį ir pasiūlyti galimas priemones, galimai padėsiančias šio sektoriaus skatinimui. Paruoštas pirmas analitinio pobūdžio dokumentas  ir santrumpa, apžvelgiantys iki šiol dar netirtos srities ekosistemą, galimybes ir grėsmes.

Aut. Giedrė Rutkauskaitė ir Paulius Žeimys, JPP „Kurk Lietuvai“

 

Spausdinti

Sumanios specializacijos rengėjai ir įgyvendintojai

Lietuvos Respublikos Vyriausybė
Lietuvos Respublikos Vyriausybė
Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija
Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija
Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras
Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras
Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra
Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra
Lietuvos verslo paramos agentūra
Lietuvos verslo paramos agentūra
Centrinė projektų valdymo agentūra
Centrinė projektų valdymo agentūra
Lietuvos mokslo taryba
Lietuvos mokslo taryba