Ką reiškia „investuoti į dizainą“?

Inovacijų vystymas yra daugelio pasaulio vyriausybių prioritetinė veiklos sritis. Niekas negalėtų paneigti, kad inovatyvios prekės ir paslaugos yra vienos patraukliausių rinkoje ir neša didelę naudą gamintojui, pardavėjui ir, be abejo, valstybei. Tačiau ne kiekviena elektronikos gamintoja taps „Apple“ ir ne kiekviena pavėžėjimo paslauga bus „Uber“. Dizainas, kaip inovatyvaus mąstymo metodas, verčia gamintojus realiu laiku atsižvelgti į vartotojų poreikius, spręsti jų problemas, ir dėl to yra skatinamas daugelio Europos Sąjungos narių bei Europos Komisijos. Tad kokios priemonės iš tiesų skatina dizaino sprendimų taikymą versle? Sektinų pavyzdžių galime rasti aplink.

Nenuginčijama statistika 

Europinė praktika rodo, jog bet kokio tipo dizaino sektoriaus parama yra pagrįsta skaičiais. Geriausias tokios statistikos rinkėjas Europoje yra Britų dizaino taryba, kuri skatina dizaino sprendimais grįstas inovacijas Jungtinėje Karalystėje. Sekdama aktualią informaciją ir ją analizuodama, taryba kasmet parengia ekonomikos apžvalgą, kurioje pateikia sumuotą dizaino pridėtinę vertę ekonomikai. Ir ne be reikalo britai tiek vargsta, kad surinktų visą informaciją. 2015 m. duomenimis dizainas sukūrė per 71 mlrd. svarų pridėtinės vertės šalies bendrajam vidaus produktui (pav. 1). Analitiškas požiūris ir skrupulingumas atskleidžia pasiektus rezultatus ir prisideda prie Jungtinės Karalystės lyderiavimo viešojo sektoriaus investicijomis į dizaino sektorių. Čia tiek investicijos, tiek iš jų gaunama grąža yra didžiausia visoje ES.

Nuo Jungtinės Karalystės neatsilieka ir Danija. Jos dizaino centras 2001 m. sukūrė išskirtinį tyrimo mechanizmą - Dizaino panaudos pakopas - kuriuo matuojamas dizaino panaudos versle lygis. Šiuo metodu kompanijos yra vertinamos 4 kategorijose: jokio dizaino, stilizavimas, proceso dizainas ir strateginis dizainas (pav. 2). Danai įrodė, kad verslai, į savo veiklą įtraukę dizaino sprendimus, vidutiniškai gauna 22 proc. daugiau pajamų.

Parama tikslinėms grupėms

Kadangi inovacijos nėra kiekvienos kompanijos veiklos sritis, tikslinga yra atskirti verslų grupes, kurios yra suinteresuotos jas kurti. Vietos ekonomikos ministerijos užsakymu Danijos dizaino centras įgyvendino dvi programas dizaino panaudos skatinimui. Kompanijos, kurios nenaudojo dizaino, tačiau yra suinteresuotos savo gaminių stilistikos tobulinimu bei procesų efektyvinimu, buvo informuojamos apie dizaino sprendimų taikymų suteikiamas pridėtines vertes. Savo ruožtu, kompanijos, kurios ekonominę dizaino naudą jau buvo pažinę, galėjo rinktis pagalbą keisdamos savo verslo strategijas.

Danijos dizaino centro direktorė Christina Melander, paklausta apie programų efektyvumą ir naudas atsako, kad „Programų dalyviai įgijo žinių, kaip sukurti dizaino strategiją ir atrasti „dizaino DNR“ savo kompanijoms. Tačiau svarbiausia yra tai, kad jie išmoko naujų būdų kaip spręsti kompanijoms iškylančius iššūkius.“ Statistiniai vertinimai atlikti po paramos programų įgyvendinimo parodė, kad kompanijų, naudojančių dizaino sprendimus produkto vystymo stadijoje, padaugėjo net 10 proc.

Išskirtinis dėmesys konkrečioms reikmėms

Kitose ES narėse tiesioginis dėmesys yra sutelkiamas į konkrečius organizacijos poreikius ir problemas, kurias padėtų išspręsti dizaino principai. Antai Estijoje, Kultūros ministerijos kuruojamas Estijos dizaino centras verslo stiprinimo dizainu paslaugas atlieka audito principu. Paskiriamas dizaino vadybininkas, atliekama analizė ir, galiausiai, pateikiami pasiūlymai sritims, kurias galėtų patobulinti dizaino sprendimai. Ši programa, besikreipiantiems klientams suteikia informacijos apie dizaino panaudos galimybes bei padeda pasirinkti tinkamiausias dizaino paslaugas nuo grafinio iki paslaugų ar inovacijų dizaino. Poveikiui sustiprinti įmonės valdybai ir personalui organizuojami mokymai, stiprinantys dizaino kompetencijas. Tai padeda kompanijoms geriau suprasti dizaino panaudos pridėtinę vertę ir išmokti ją valdyti. Įdomu tai, kad finansuojama iš ES regioninės plėtros fondo lėšų, ši paslauga nėra visiškai nemokama. Taip siekiama užtikrinti lygiavertį abiejų šalių įsitraukimą.

Neatsiejama nuo inovacijų

Dizainas – inovatyvus problemos sprendimo būdas, sutelktas į vartotojo poreikius ir įpročius. Dėl šios priežasties daugelyje šalių dizainas jau yra neatsiejama inovacijų skatinimo dalis. Tikslios statistikos rinkimas ir jos viešinimas, dizaino panaudos kategorizavimas ir į šias atskiras kategorijas patenkančių verslų skatinimas ar nuodugni dizaino audito paslauga yra keli iš gerųjų užsienio šalių patirčių, kurias galima, net būtina taikyti ir Lietuvoje, taip skatinti kūrybiškumą ir inovatyvumą.

Atsižvelgiant į šiuos faktorius, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūroje (MITA) JPP „Kurk Lietuvai“ dalyviai jau įpusėjo projektą „Inovacijų, paremtų dizaino sprendimais, skatinimas“. Projektu siekiama apibrėžti šios srities ekosistemą, išsiaiškinti jos poreikius ir pasiūlyti galimas priemones, padėsiančias jos skatinimui.

Spausdinti

Sumanios specializacijos rengėjai ir įgyvendintojai

Lietuvos Respublikos Vyriausybė
Lietuvos Respublikos Vyriausybė
Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija
Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija
Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras
Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras
Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra
Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra
Lietuvos verslo paramos agentūra
Lietuvos verslo paramos agentūra
Centrinė projektų valdymo agentūra
Centrinė projektų valdymo agentūra
Lietuvos mokslo taryba
Lietuvos mokslo taryba