Lietuvos inovacijų politikos laukia pokyčiai: semiasi patirties iš pažangių ES regionų

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) jau antrus metus dalyvauja „Interreg Europe“ programos projekte „Inovacijų politikos tobulinimas  Europos regionuose pažangių gamybos procesų srityje“ (MANUMIX), kuriame keturių Europos Sąjungos (ES) regionų partneriai vertina bei tobulina nacionalines inovacijų politikos priemones. Projektu siekiama, keičiantis sėkmingiausiais politikos įgyvendinimo pavyzdžiais, gerinti inovacines iniciatyvas pažangių gamybos procesų srityje ne tik regioniniu, nacionaliniu, bet ir visos ES lygiu.

„Interreg Europe“ programa padeda ES regionų bei vietos valdžios institucijoms kurti ir įgyvendinti geresnę politiką įvairiais klausimais. Programa siekiama sukurti aplinką, leidžiančią dalintis įvairiais politiniais sprendimais, o programoje dalyvaujančios vyriausybės vykdomų programos projektų rėmuose gali įgyvendinti politikos pokyčius darančius teigiamą poveikį visos ES gyventojams.

MOSTA atrinkta dalyvauti „Iterreg Europe“ organizuojamame projekte kaip Lietuvos atstovė, turinti inovacijų politikos vertinimo patirties. Projekte kartu su Lietuva dalyvauja trys pažangūs ES regionai: Ispanijos Karalystės Baskija, Italijos Pjemontas bei Jungtinės Karalystės Velsas.

Metų gale baigsis pirmasis projekto ciklas: kiekviena projekto partnerė baigs politikos mokymosi, keitimosi gerąja praktika procesą ir įsipareigos atlikti konkrečius darbus, skirtus tobulinti inovacijų politikos priemones. Per ateinančius dvejus metus kiekviena projekto partnerė privalės įgyvendinti savo įsipareigojimus.

Dalijasi patirtimi

„MOSTA dalyvauja projekte siekdama padėti Lietuvos viešajam sektoriui tobulinti inovacijų politiką. Tikime, kad atliekami vertinimai, analitinės įžvalgos ir rekomendacijos gali padėti Lietuvos institucijoms įgyvendinti sprendimus dėl inovacijų politikos tobulinimo rezultatyviau ir efektyviau“, – sako Ieva Penelytė, MOSTA politikos analitikė.

Ji teigia, kad nuolat konsultuodamiesi tarpusavyje MANUMIX projekto dalyviai gali išskirti geriausias inovacijų politikos praktikas Europoje ir sukauptas žinias perduoti vieni kitiems, kas, savo ruožtu, sudaro prielaidas sukauptą patirtį taikyti vykdomos politikos gerinimui.

„Pavyzdžiui, kovą MOSTA konsultavo Baskijos regiono vyriausybę dėl 3-jų vykdomų inovacinių iniciatyvų, liepą konsultuos Velso vyriausybę. MOSTA kartu su partnerėmis (Švietimo ir mokslo ministerija, Vilniaus universitetu, Centrine projektų valdymo agentūra, Lietuvos mokslų taryba bei Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra) balandį buvo konsultuojamos Vilniuje dėl lietuviškų inovacinių politikos priemonių patobulinimo“, – pasakoja p. Penelytė.

Nusivylę inovacijų politika

Dalyvaudama projekte MOSTA Švietimo ir mokslo ministerijai padeda tobulinti tris inovacijų politikos priemones: „Kompetencijos centrų ir inovacijų ir technologijų perdavimo centrų veiklos skatinimas“, „Tiksliniai moksliniai tyrimai sumanios specializacijos srityje“ bei „MTEP rezultatų komercinimo ir tarptautiškumo skatinimas“.

„Patobulinus šias priemones Lietuvos universitetai, tyrimų institutai, universitetinės ligoninės ir mažos tyrėjų kuriamos įmonės galės gausiau ir efektyviau dalyvauti paramos schemose bei įgyvendinti inovacinius projektus“, – tvirtina p. Penelytė.

Verslo ir mokslo atstovai viliasi, kad MANUMIX projektas pasieks šį tikslą, mat šiuo metu, anot jų, Lietuvos inovacijų politika nėra tame lygyje, kuriame galėtų būti. Jie tikisi aktyvesnio inovacijų ir naujų gaminių kūrimo skatinimo.

Dr. Ramūnas Valiokas, vadovaujantis į regeneracinę mediciną ir biomedžiagas orientuotai UAB „Ferentis“, sako, kad norint būti tokios srities lyderiu ir laikytis rinkoje tarp stipriausių būtina atlikti mokslinius tyrimus ir dalytis rezultatais. Jis tvirtina, kad nors jiems atlikti reikalingos didelės sumos, galiausiai tai atsiperka plačiajai visuomenei.

„Moksliniai tyrimai yra brangus malonumas, ypač mažoms įmonėms, tačiau ne visi tyrimų rezultatai reikalingi tik mums – jų reikia ir kitoms įmonėms bei mokslininkams. Gaudami finansavimą mes duodame grąžą visuomenei prisidėdami prie minkštosios infrastruktūros kūrimo. Pasinaudodama esamais tyrimais ir kurdama daugiau inovacijų Lietuva taptų patrauklesnė investuotojams. Tokiu principu inovacijų sistema veikia visame pasaulyje, taip turėtume veikti ir mes“, – tvirtina specialistas.

Jam pritaria ir Andžej Urbanovič, UAB „Teravil“ vadovas: „Iki šiol mokslinė veikla yra vertinama pagal vieną matą – mokslines publikacijas kuo aukštesnio lygio žurnaluose. Tai gal tinka universitetiniam mokslui, tačiau valstybinių mokslo institutų veiklą derėtų daugiau orientuoti ne tik į naujas žinias, bet ir į naujus gaminius. Reikėtų skatinti mokslininkus aktyviau kurti naujas įmones, nes tik jos gali padėti pasiekti technologinį proveržį.“

Tikisi ilgalaikių pokyčių

Anot MOSTA politikos analitikės, tobuliau veikianti inovacijų politika – svarbi prielaida Lietuvos ekonomikos augimui užtikrinti, kadangi inovacijos padeda perorientuoti Lietuvos ūkį į aukštos pridėtinės vertės produkciją. Šiam teiginiui pritaria ir pokyčių laukiantys Lietuvos mokslininkai bei verslininkai.

Ponas Urbanovič, tvirtina, kad pažangios gamybos sritys apskritai yra prioritetinė inovacijų politikos kryptis Lietuvoje, tačiau iki šiol šalyje vyrauja praktika, jog inovacijų skatinimui skirtą finansavimą dažniausiai gauna didžiosios bendrovės. Tobulinant inovacijų politiką būtina atsižvelgti ir į mažesnes gamybos įmones.

Ponas Valiokas sako, kad Lietuvos inovacijų politikai iš esmės trūksta tvarumo: „Kas kelerius metus besikeičiantys ministrai ateina su vis nauja dienotvarke, į kurią jau keletą metų nuolat būna įtraukta inovacijų plėtra, tačiau skiriasi jos įgyvendinimo būdai. Inovacijų skatinimo problema sprendžiama labai įvairiai, tačiau nenuosekliai ir nestabiliai. Taip švaistomos lėšos, o jaučiami pokyčiai – kosmetiniai ir parodomieji, bet ne ilgalaikiai.“

Jo teigimu, Lietuva turėtų orientuotis ne į eksperimentinius bandymus ir naujų specialistų apmokymą, bet iškart dirbti su daug pasiekusiais specialistais ir semtis jų patirties.

„Jeigu norime Lietuvoje įkurti Silicio slėnį, turime bendradarbiauti ir mokytis iš savo rankomis jį sukūrusių žmonių, kurie jau žino, nuo ko reikėtų pradėti, kurioms sritims ir kokiu mechanizmu remiantis skirstyti lėšas. Nebūtina remtis vien tik užsienio praktika, turime nemažą diasporą inovacijų srityje daug pasiekusių lietuvių, kurių praktines žinias, mano manymu, taikyti būtų žymiai prasmingiau nei šviežiai atėjusių ministrų nuomonę ir idėjas.“

MOSTA atstovė teigia, kad būtent toks ir yra MANUMIX tikslas – suvienyti daug patirties inovacijų skatinimo ir tobulinimo srityje turinčius specialistus, o gautas žinias ir jau praktikoje pasitvirtinusias idėjas įgyvendinti regioniniu, nacionaliniu ir tarptautiniu mastu. Pasinaudojus geriausiomis praktikomis, transformuojant finansavimo mechanizmus ir skatinant inovacijų kūrimą kitose šalyse jau pasitvirtinusiais būdais, galiausiai bus sukurta efektyvi inovacinė aplinka ir Lietuvoje.

Spausdinti

Sumanios specializacijos rengėjai ir įgyvendintojai

Lietuvos Respublikos Vyriausybė
Lietuvos Respublikos Vyriausybė
Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija
Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija
Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras
Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras
Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra
Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra
Lietuvos verslo paramos agentūra
Lietuvos verslo paramos agentūra
Centrinė projektų valdymo agentūra
Centrinė projektų valdymo agentūra
Lietuvos mokslo taryba
Lietuvos mokslo taryba